- topelynas
- topelýnas sm. (3) DūnŽ vieta, kur auga topoliai. | prk.: Antri metai topelynè (miręs) DūnŽ.
◊ į topelýną važiúoti (nuvažiúoti) mirti: Aštuntą dešimtį bengu, važiúosu į topelýną Krš. Nebespėjo: pats nuvažiãvo į topelýną Škn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
